- užbūrimas
- užbūri̇̀mas dkt.
.
.
užbūrimas — 1 užbūrìmas sm. (2) Str → 1 užburti: Lygiai koks akių užbūrìmas buvo: klajojau klajojau lig pusiaunakčiui ir vis kelio neradau Jnšk. būrimas; nubūrimas; užbūrimas … Dictionary of the Lithuanian Language
apžavėjimas — sm. (1) BŽ299 → 1 apžavėti 1: Apžavėjimas, pakerėjimas D.Pošk. Užbūrimas, apžavėjimas LL268. Ji mokėdavo tokių pasakų pasakot, visokių apžavėjimų Rg. Tai apžavėjimas, ne kas kita, – mąstė LzP. Kiekvienas blogas žmogaus veikimas yra lyg… … Dictionary of the Lithuanian Language
kerėsiai — kerėsiaĩ sm. pl. (3b) apžavai, užbūrimas: Jų arklys nuo kerėsi? apsirgo Dv. Nuo kerėsių užkalbėjo Dv. Kerėsiaĩ pripažinta nuog senų laikų Dv … Dictionary of the Lithuanian Language
klėtas — 1 klėtas sm. ppr. pl. (1), klė̃tai (2) FrnW 1. pokštas, išdaiga: Klėtus daryti, rodyti BŽ596. Nusbodo jau mum klėtai šito žmogaus Klt. Išvėpėlėms mergoms ir berniokai klėtus kerta SkrT. 2. R409, MŽ, [K] gėrimo užbūrimas … Dictionary of the Lithuanian Language
nubūrimas — 1 nubūrìmas sm. (2) → 1 nuburti 2: Ar nori žinot, Jani, kaip tavo nubūrimas pasiklojęs? MitI75. būrimas; nubūrimas; užbūrimas … Dictionary of the Lithuanian Language
sučiustinimas — sm. užbūrimas: Ar neturi kokių žolių nuog sužavėjimo ir sučiustinimo Rp. čiustinimas; sučiustinimas … Dictionary of the Lithuanian Language
užburtis — užburtìs sm. (3b) užbūrimas, burtas: Tęnai užburtìs koks yra, ne kiteip Trgn … Dictionary of the Lithuanian Language
užduotis — užduotìs sf. (3b) Š, BŽ150, DŽ, PolŽ168, ùžduotis (1) Mrj, užduotis sm. 1. M, Rtr, NdŽ, Stk, Plšk užduotas, pavestas darbas, jo kiekis: Jis užduotimìs dirba darbą J. Pavesti, gauti ùžduotį DŽ1. Atlikti ùžduotį DŽ. Svetimos ùžduotys … Dictionary of the Lithuanian Language
užkalbėjimas — sm. (1) 1. kalbėjimas užuolankom, priminimais: Kalbėk, ką nori, aš neklausysiu tavo užkalbėjimų, darysiu savo, ir gana Kp. 2. užbūrimas, užkerėjimas: Prietaringų žmonių tarpe užsiliko tikėjimas užkalbėjimais rš. Užkalbėjimas rožės VoL350. Nieko… … Dictionary of the Lithuanian Language
žaliuma — žaliumà sf. (3b) NdŽ 1. Š, KŽ žalia vieta, žalias paviršius: Išpilk va te, an tos žaliumõs (pievelės) Vdn. Žaliumà tik tep, visa gražu Pls. Pro motoro ramų ūžesį ir medžių saulės skrodžiamą žaliumą pasigirsta gegutė I.Šein. 2. sing. Grv žr.… … Dictionary of the Lithuanian Language